Rankpinigių ir avanso atskyrimas

Avansas, rankpinigiai, avanso

Rankpinigių ir avanso atskyrimas

RANKPINIGIAI IR AVANSAS – ATSKYRIMAS IKI SUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE

Sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami iki sutartiniais. Iki sutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai. Pinigų perdavimas pasirašant tam tikros rūšies sutartį suprantamas skirtingai. Vienu atveju jis gali būti laikomas avansas, kitu – rankpinigiai. Esminę reikšmė turi pačių santykių prigimtis t. y. ar tai iki sutartiniai santykiai ar santykiai susiję su pagrindines sutarties vykdymu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.98 str. 1 d. rankpinigius apibrėžia kaip pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Minėtos straipsnio 2 d. nurodyta, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Taigi rankpinigiai, tai vienas iš galimų prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.)

REGLAMENTAVIMO TRŪKUMAS

Rankpinigiai avansas

Kalbant apie avansą, CK pasigendama nuoseklesnio jo teisinio reglamentavimo. Todėl praktikoje itin dažnai iškyla klausimas dėl rankpinigių ir avanso santykio, ypatingai tais atvejais, kai viena sandorio šalis nebevykdo sutarties, esant preliminariai sutarčiai. Aiškumo atsirado 2000 m. vasario 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai (toliau – LAT) priėmus nutartį. Nutartyje buvo akcentuojamos pagrindinės rankpinigių funkcijos.

  • mokėjimo – rankpinigiai perduodami priklausančių mokėjimų sąskaita ir yra įskaitomi į visiško atsiskaitymo pagal sutartį pinigų sumą, jei šalys įvykdė sutarties sąlygas, t. y. rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis;
  • įrodomąją – rankpinigiai perduodami sutarties sudarymui įrodyti. Ši funkcija reiškia, kad susitarimas dėl rankpinigių yra papildomo (aksesorinio) pobūdžio: jei nėra pagrindinės prievolės, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių. Sudarytas susitarimas dėl rankpinigių patvirtina pagrindinės sutarties sudarymo faktą, bet ne susitarimą dėl pagrindinės sutarties atsiradimo ateityje;
  • užtikrinamąją – rankpinigiai perduodami pagrindinės prievolės (sutarties) vykdymui užtikrinti. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Tai drausmina sutarties šalis ir skatina jas sutartinius įsipareigojimus vykdyti tiksliai pagal sutarties sąlygas

Vadinasi susitarimą, kurio dalykas yra pinigų perdavimas galima vadinti rankpinigiais tik tuo atveju, jeigu jis atitinka tris aukščiau nurodytas sąlygas. Jeigu bent vienos sąlygos nėra, toks susitarimas tikėtina bus pripažįstamas avansu. Tačiau yra tikimybė, kad net ir tuo atveju, jeigu pinigų perdavimo metu šios trys sąlygos buvo, toks pinigų perdavimas gali būti nelaikomas rankpinigiais. Kadangi šalys turi ne tik tinkamai suprasti kokias funkcijas perduoti pinigai atliks, bet tinkamai įforminti šias funkcijas.

AVANSAS – NE TIK MOKĖJIMO FUNKCIJA

Avansas sutartiniuose santykiuose dažniausiai sumokamas pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi avansas atlieka mokėjimo funkciją, nes jis įskaitomas į pagrindinį ateityje busimą mokėjimą. Avansas gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Tačiau LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime pažymėjo, kad pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcija.

LAT taip pat pažymi, kad analizuojant galimas teisines situacijas, galima daryti išvadą, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti:

  • šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas. Dažniausiai tai tokia bauda, kuri nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą. Pavyzdžiui, sutartyje nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavėjui kaip bauda.
  • atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys sutartyje  nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės grąžinti gautą sumą ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (baudą);
  • šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) atlyginimas. Pavyzdžiui, šalys preliminariojoje sutartyje susitaria, kad pirkėjo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui kaip nuostolių kompensacija;
  • atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys nustato, kad pardavėjui atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės sumokėti pirkėjui sumą, lygią dvigubai gautai sumai, ir ši suma šalių susitarimu laikoma pirkėjo nuostoliais.

Atkreiptinas dėmesys, kadangi avansas nelaikytinas netesybomis (yra minimalių ieškovo nuostolių dalis), todėl reikalavimui jį priteisti netaikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

Tai yra teisininko nuomonė, sudaryta apžvelgus galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Už tiesioginį šiame straipsnyje pateiktos medžiagos naudojimą ir dėl to atsiradusias neigiamas pasekmės teisininkas neatsako. Jeigu turite klausimų šia tema, kreipkitės individualiai.