Palikimo priėmimas praleidus terminą

Palikimas, palikimo priėmimas praleidus terimą

Palikimo priėmimas praleidus terminą

PALIKIMO PRIĖMIMAS PRALEIDUS PALIKIMO PRIĖMIMO TERMINĄ

Palikimo priėmimas praleidus terminą – labai dažnai pasitaikanti situacija. Žmonės praleidžia palikimo priėmimo terminą, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau-CK) yra trys mėnesiai. Šis terminas yra bendrasis palikimo priėmimo ar atsisakymo terminas ir taikomas visada, nesvarbu kokiu teisiniu pagrindu atsirado paveldėjimo teisė, ar tai būtų:

  • CK 9 str. 3 d.(Paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės);
  • CK 5.24 str. 1 d.(Testamentinės išskirtinės priėmimas);
  • CK 5.50 str. 3 d., 5 d.(Palikimo priėmimas);
  • CK 5.58 str. 2 d.(Teisės priimti palikimą perėjimas);
  • CK 5.60 str. 1 d.(Palikimo atsisakymas).

 

Palikimo priėmimas palikimo priėmimo, pavedėjimas, paveldėjimas praleidus terminą, palikimas praleidus terimą

Palikimo priėmimas praleidus terminą

Pastebėtina, kad viešojoje erdvėje publikuojama daugybe straipsnių, kaip reikia priimti palikimą praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsakymas bemaž vienodas – kreiptis į teismą remiantis CK 5.51 str. su prašymu, nustatyti juridinį faktą, jog palikimas buvo priimtas pradėjus: turtą valdyti kaip savo, juo rūpintis, išlaikyti ir pan. Teismui nustačius juridinį faktą, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Kitas atsakymas – kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti palikimo priėmimo terminą (CK 5.57 str. 1 d.), nurodant svarbias priežastis, dėl kurių palikimo priėmimo terminas buvo praleistas. Tačiau atsakymai visur be maž vienodi, neįnešantys daugiau aiškumo. Todėl šią temą apžvelgsiu kiek kitu kampu. Palikimo priėmimas praleidus terminą tai labai dažnai pasitaikanti situacija, kuri verčia žmones panikuoti. Pasitaiko, žmonių, kurie mano, jog palikimo priėmimas praleidus terminą yra tiesiog nebegalimas, kad tai lyg naikinamasis terminas.

KREIPIMASIS Į TEISMĄ DĖL PALIKIMO PRIĖMIMO TERMINO ATNAUJINIMO PROBLEMA

Gali atrodyti, o kur čia problema? Tačiau esminis klausimas yra CK 5.57 str. 1 d. įtvirtinta galimybė terminą atnaujinti nesikreipiant į teismą. Minimas CK straipsnis nurodo, kad „Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai“. Atrodytu, jog ši formuluotė labai konkreti ir aiški. Tačiau manytina, kad taip nėra, todėl vertėtų aptarti kokiais atvejais tokia galimybė gali būti realiai įgyvendinama.

Žvelgiant iš įpėdinio retrospektyvos, situaciją galima formuoti taip: įpėdinis praleido CK nurodytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Tačiau CK 5.57 str. 1 d. nurodyta, kad galima nesikreipti į teismą dėl termino atnaujinimo, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai. Lyg ir puiku, notaro biure parašomas prašymas, jog įpėdiniai sutinka, kad būtų atnaujintas terminas, o notaras į tai atsižvelgdamas terminą atnaujina.

Kitas klausimas, o jeigu nėra kitų įpėdinių? Jeigu yra tik vienas įpėdinis, kuris dėl tam tikrų aplinkybių nepriėmė palikimo. Iš teisės prizmės viskas lyg ir paprasčiau. Kadangi įpėdinis tik vienas, prieštaravimų pareikšti niekas negali, todėl notaro biure galima parašyti prašymą, kad būtų atnaujintas palikimo priėmimo terminas, kadangi prieštaravimų negali būti, nes nėra kitų įpėdinių. Tačiau šiuo atveju susiduriama su tam tikrai keblumais. CK 5.56 str. nustatyta, kokiais atvejais palikimas atitenka valstybei.

Paveldimas turtas paveldėjimo teisė pereina valstybei, jeigu:

  • turtas testamentu paliktas valstybei;
  • palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą;
  • nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo;
  • iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
  • jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei.
  • valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

 

ESMINĖ APLINKYBĖ – PALIKIMAS PRIIMTAS AR NEPRIIMTAS?

Aptariamu atveju aktualus yra vienas iš punktų, t.y. nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Tokia situacija susiklosto, nes įpėdinis praleidžia nustatyta terminą, o notaras šito nežino, nėra informuotas. Todėl tokiais atvejais traktuojama, kad niekas palikimo nepriims ir pradedami ruošti dokumentai, kurių pagrindu turtas pereina valstybei, o konkrečiai Turto bankui.

Visiškai kitokia situacija susidaro, kai palikimą priima kiti įpėdiniai ir notarų biure yra užvedama palikimo priėmimo byla. Tokiu atveju valstybinės institucijos į palikimo priėmimą beveik nesikiša. Todėl palikimą priėmę fiziniai asmenys gali parašyti nustatytos formos sutikimą atnaujinti vieno iš įpėdinių praleistą palikimo priėmimo terminą. Notaras užveda naują palikimo priėmimo byla palikimo priėmimo terminą praleidusio įpėdinio atžvilgiu ir konstatuoja, kad įpėdinis priėmė palikimą.

Situacija yra kitokia, kai turtas pereina valstybės žinion. Įstatymas numato dviejų tipų įpėdinius, pagal testamentą ir įstatymą, o valstybė kaip nuosavybės teisės įgijėją negali būti laikoma įpėdiniu, nebent pačiame testamente būtų nurodoma, kad turtas paliekamas valstybei. Tačiau net ir tokiais atvejais diskutuotina, ar valstybė gali būti laikoma įpėdinių pagal šios termino tikrąją reikšmę. Palikimui perėjus valstybės žinion, įpėdiniui lieka vienintelė galimybė priimti palikimą, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad palikimas buvo priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti. Taigi tai tipinis palikimo priėmimas praleidus terminą.

Tokio pobūdžio bylose valstybę dažniausiai atstovauja Turto banko arba VMI atstovas. Pastebėtina ir tai, jog prieštaravimų iš valstybės atstovų, dėl juridinio fakto nustatymo pasitaiko labai retai. Dažniausiai suinteresuotieji asmenys, Turto banko ar VMI atstovai į teismo posėdį neatvyksta, o savo poziciją pateikia raštu. Taigi, valstybė nesiima aktyvių ar grobuoniškų veiksmų siekdama užvaldyti palikimą, o tiesiog laikosi visų nustatytų procedūrų. Todėl susidūrusiems su identiška problema nereikėtų stipriai nerimauti, tačiau ir nereikėtu delsti.  Reziumuojant, palikimo priėmimas praleidus terminą tikrai galimas, jeigu, o jeigu palikimas dar nepriimtas į teismą nėra būtina kreiptis. Apie paveldėjimo teisinius santykius taip pat galite skaityti čia.

Tai yra teisininko nuomonė, sudaryta apžvelgus galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Už tiesioginį šiame straipsnyje pateiktos medžiagos naudojimą ir dėl to atsiradusias neigiamas pasekmės teisininkas neatsako. Jeigu turite klausimų šia tema, kreipkitės individualiai.